šienvežimis

šiẽnvežimis sm. (1) K, Rtr, NdŽ 1. K, Š, KŽ žr. 1 šienvežis. 2. DŽ šieno prikrautas vežimas: Nekuri moteriškė bei jos duktė, su šienvežimiu parvažiuodamos, pasijuto vokietį (velnią) šalia ant vežimo turinčios BsV343(Šk). Jie (muitininkai) skersai ir išilgai perbado kiekvieną šienvežimį, ieškodami šmugeliuotų dalykų prš.